Teroras 1940-1958 m.

Nuo 1940 m. lietuvių tauta patyrė didelių sukrėtimų: nepriklausoma valstybė buvo okupuota, vienas kitą keičiantys okupantai vykdė Lietuvos gyventojų naikinimo politiką. Nacių nusikaltimai buvo įvertinti ir tarptautiniu mastu pasmerkti, o štai sovietinis žmonių naikinimas teisminio vertinimo dėl genocido ir karo nusikaltimų naikinant rezistentus ar nusikaltimų žmoniškumui sulaukia tik kai kuriose Rytų Europos valstybėse, išsivadavusiose iš Sovietų Sąjungos priespaudos. Viešo tarptautinio tribunolo komunistiniai nusikaltimai nesulaukė, nors nuo šių nusikaltimų nukentėjusių asmenų organizacijos ir jaunos Europos demokratijos palaikė visuomenines iniciatyvas teisiškai šiuos nusikaltimus įvertinti. Knygos autorius teroro tema domisi daugiau nei du dešimtmečius. Remdamasis atliktais istorijos tyrimais, gausiais naujais archyviniais šaltiniais ir naujausiomis mokslinėmis studijomis, Lietuvoje ir Rusijoje turimais archyviniais dokumentais (kai kurie jų Rusijoje vėl neprieinami tyrėjams), liudytojų prisiminimais pasakoja apie baisius nusikaltimus. Tyrimas patvirtino blogiausias prognozes – kas trečias suaugęs lietuvis yra tapęs sovietinių okupantų vykdyto genocido ir teroro auka. Knygoje taip pat skelbiamos Lietuvos genocido aukų, Tremties ir rezistencijos, Utenos kraštotyros muziejuose, Lietuvos centriniame archyve, Lietuvos ypatingajame archyve, Rusijos Federacijos valstybiniame archyve ir Rusijos valstybiniame karo archyve atrinktos nuotraukos ir dokumentai.